Knyga „Franšizės įsigijimas – greitkelis į sėkmę“ yra skirta žmonėms, kurie domisi franšizavimu ir svarsto galimybę pradėti nuosavą verslą franšizės pagrindu.
Neretai kyla klausimas, ar verta pirkti franšizę ir už ją mokėti franšizės davėjui, jei galima įsteigti įmonę ir tokį patį verslą pradėti pačiam? Šioje knygoje suteikiama informacija, kuri padės įvertinti franšizavimo pranašumus ir su juo susijusias rizikas bei pagrįstai atsakyti į minėtą klausimą. Knygoje sau naudingos informacijos ras ir žmonės, planuojantys savo verslo pagrindu kurti franšizę bei besidomintys pažangiais verslo vadybos modeliais.
Franšizavimo idėjos atsiradimas sietinas su Viduramžių Europos feodaline sistema. XIX amžiuje analogiški verslo organizavimo principai paplito tarp Vokietijos alaus gamintojų, kurie pradėjo pardavinėti teisę užeigoms reklamuoti alų naudojant aludario vardą. Tačiau dažniausiai franšizavimo, kaip šiuolaikinio plėtros verslo modelio, sukūrimo nuopelnai priskiriami Izaokui Zingeriui (Isaac Singer), 1858 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose sukūrusiam patobulintų siuvimo mašinų platinimo sistemą. Per savo atstovų tinklą jis sugebėjo išspręsti pagrindinę tuometinių gamintojų problemą – užėmė didžiulę teritoriją ne tik pardavimo, bet ir priežiūros atžvilgiu, kartu išlaikydamas vieningą vardą ir kokybės standartą. Singer siuvimo mašinų platinimo pavyzdys atskleidė didžiules franšizavimo kaip verslo plėtros modelio galimybes ir padėjo tvirtus pagrindus tolesnei franšizės plėtrai.
Svarbu pabrėžti, kad franšizavimo plėtrai nepaprastai didelę svarbą turi rinkos atvirumas. Pabaltijo šalyse iki XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžios gyvavusiose planinės ekonomikos sąlygomis prielaidos franšizavimo plėtrai atsirado tik po perėjimo prie rinkos ekonomikos. Nuo to laiko iki šiol Pabaltijo šalyse franšizavimo plėtros tempai išliko gana lėti. Tokiems plėtros tempams įtakos turėjo ir santykinai nedidelis Pabaltijo šalių rinkų mastas, franšizavimui palankios įstatyminės bazės nebuvimas, nenusistovėjusi verslumo kultūra.
Tačiau, nors ir lėtai, bet franšizavimas atranda savo vietą Pabaltijo šalių verslo žemėlapyje. Tarp lietuviškos kilmės verslų, sėkmingai veikiančių ir besiplečiančių franšizės pagrindu, galima paminėti „Čili“ (restoranų tinklas), „Gurmans“ (mažmeninė prekyba arbata ir kava), „Printera“ (spausdinimo technikos priežiūra), „Europa City“ (viešbučių tinklas), „Senukai“ (prekybos tinklai) ir kt. Ne mažiau sėkmingų franšizės tinklų yra ir tarp Latvijoje veikiančių verslų, pavyzdžiui, „Stenders“ (kosmetikos priemonės) ir kt.
Be vietinių franšizių Pabaltijo šalių rinkose veikia tokios visame pasaulyje žinomos franšizės kaip „McDonald‘s“, „KFC“, „RE/MAX“, „Door Training“, „The Body Shop“, „L‘Occitane“, „Mexx“, „Mango“ ir kt.
Galima teigti, kad Pabaltijo šalių verslininkai jau moraliai subrendo darbui pagal franšizės sutartį, tačiau šio darbo sėkmei užtikrinti yra būtinos ir taikomosios franšizavimo žinios. Šioje knygoje skaitytojams pateikiami patarimų, į kuriuos atsižvelgti būtina ir naudinga pradedant verslą pagal franšizės sutartį.
